Molekulių judėjimas


Pamokos veikla.

Susipažįsta su molekulių judėjimu.

Stebėdami animacijas susipažinsite su difuzijos reiškiniu. Atlikdami virtualų bandymą išsiaiškinsite, kaip difuzijos greitis priklauso nuo temperatūros, koncentracijos ir medžiagų sąlyčio paviršiaus ploto. http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/kas_yra_difuzija/
Stebėsite osmosą – vandens molekulių judėjimą (difuziją) pro puslaidę membraną. Išsiaiškinsite, kodėl vanduo iš aplinkos skverbiasi į organizmo ląsteles ir kaip vandens perteklius iš ląstelių pašalinamas į aplinką. http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/osmosas/

Perskaityti  Molekulių judėjimas.(56 psl). Atlikti 1-12  užduotis  (57 psl.).


    liquid_diffusion1.gif
 Difuzija.  Molekulės yra labai mažos, plika akimi nematomos. Todėl, stebėdami medžiagas, nieko negalime pasakyti apie jas sudarančias daleles. Tačiau kai kurie reiškiniai rodo, kad molekulės be perstojo juda. Vienas iš tokių reiškinių yra difuzija (lot. diffusio – sklidimas, išsiliejimas) – savaiminis medžiagų judančių dalelių maišymasis.

1 bandymas. Ant popieriaus lapelio užlašinkime kelis lašus kvepalų. Netrukus jų kvapą jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad kvepalų molekulės prasiskverbia visur. Judėdamos jos susiduria su oro dalelėmis, po smūgio kaskart pakeičia judėjimo kryptį ir dėl to netvarkingai slinkdamos pasklinda po visą kambarį.

2 bandymas. Į stiklinę vandens įmeskime mažą kruopelytę dažų. Visas vanduo nusidažys. Difuzija pagrįstas ir vandens įsiskverbimas į plytą ar kreidos gabaliuką. Gamtoje difuzija reiškiasi įvairiai. Dėl jos prie Žemės paviršiaus oras yra vienalytis. Ji turi didelę įtaką augalų mitybai. Difuzijos būdu pro odą deguonis iš aplinkos patenka į žmogaus organizmą, o maistingosios medžiagos – iš žarnyno į kraują. Technikoje, remiantis difuzijos reiškiniu, į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų medžiagų, kurios pagerina jų savybes.  


   Translational_motion.gif 
 Brauno judėjimas. 1827 m. škotų botanikas Robertas Braunas (R. Brown) mikroskopu tyrė skysčio laše pakibusias žiedadulkes. Jis pastebėjo, kad jos nepaliaujamai juda zigzagais. Šis judėjimas jį atradusio mokslininko garbei buvo pavadintas Bráuno judėjimu. Jį galima paaiškinti taip: mažos dalelės (žiedadulkės) juda, nes į jas atsitrenkia iš įvairių pusių skriejančios net pro mikroskopą nematomos skysčio molekulės. Smūgiai yra ne visiškai vienodi, dėl to dalelės juda netvarkingai.
Tiksliais bandymais įrodyta, kad dujų molekulės juda nevienodais, tačiau gana dideliais greičiais. Pavyzdžiui, kambario temperatūroje vandenilio molekulių vidutinis greitis yra apie 1750 m/s, deguonies – 440 m/s.  





Molekulių judėjimas